Pirmajame EGP etape vykdomas projekto apimties, tikslų bei uždavinių nustatymas. Prieš pradedant projektuoti gaminį, būtina surinkti ir išnagrinėti bendrą informaciją apie gaminį, konkurentus, rinką ir jos vystymosi tendencijas, galimus teisinės bazės pasikeitimus.

Ši analizė padės suprasti rinkos reikalavimus ir parinkti naujas idėjas bei technologijas, kurios projektuojant bus vystomos toliau.

Pagrindinis šio žingsnio tikslas – nustatyti sritis, turinčias didžiausios įtakos neigiamam gaminio poveikiui aplinkai susidaryti ir reikalaujančioms daugiausia dėmesio projektavimo metu. Projekto darbo grupė privalo nuspręsti, kokiu būdu įvertinti gaminio poveikį aplinkai. Projekto organizavimo metu vykdomi darbai:

• Ekologinio gaminio projektavimo informacijos sklaida įmonės viduje: vadovams, darbuotojams, darbo grupėms.
• Gaminių ekologinio projektavimo principų priemonių ir skatinančių veiksnių nustatymas ir parinkimas.
• Teisinių aplinkos apsaugos gaminio reikalavimų nustatymas;
• Ekologinio gaminių projektavimo koncepcijos nustatymas:
• Ekologinio gaminių projektavimo proceso modelių ir metodų parinkimas.

Antrame projekto etape atliekama išsami gaminio aplinkos apsaugos aspektų inventorinė analizė, siekiant įvertinti visos gaminio sistemos poveikį aplinkai viso gaminio būvio ciklo metu. Inventorinė analizė – tai atliekami medžiagų ir energijos apskaičiavimai, kurių metu visi duomenys susiejami su funkciniu vienetu (gaminiu).

Duomenų šaltiniai gali būti labai įvairūs: tiesioginiai matavimai, teoriniai medžiagų ir energijos balansai, statistinių duomenų bazės ir literatūra. Fizinių gaminio savybių analizė yra nepakankama, norint įvertinti tikrąjį gaminio sukeliamą poveikį aplinkai. Būtina išnagrinėti visą gaminio sistemą (gaminio papildomas medžiagas ar priemones, eksploatacines medžiagas ir .t.t.), kuri yra būtina, siekiant užtikrinti tinkamą gaminio funkcionalumą per visą gaminio gyvavimo ir vartojimo trukmę.

Nagrinėjama gaminio sistema taip pat turi aprėpti visas gaminio būvio ciklo fazes, įskaitant žaliavų gamybą ir tiekimą, gaminio gamybą, logistiką, vartojimą, utilizavimą ar kitus būvio pabaigos scenarijus. Gaminio aplinkos apsaugos aspektų analizę sudaro keletas etapų – neigiamą poveikį aplinkai turinčių medžiagų identifikacija, kiekybinis įvertinimas, santykinis įvertinimas ir normalizacija.

Gaminio aplinkosaugos analizė apima aplinkos apsaugos aspektų identifikavimą, kiekybinį įvertinimą ir reikšmingumo nustatymą. Šiame etape įmonė taiko šias priemones:

•    kiekybines: detalųjį ar supaprastintą būvio ciklo įvertinimą (dažniausiai – programinę būvio ciklo įvertinimo įrangą ir duomenų bazes), veiksmingumo indikatorius;

•    kokybines: lenteles, kontrolinius klausimus ir kt.

Esamo gaminio inventorinė analizė.  Siekiant įvertinti neigiamus gaminio poveikius aplinkai, atliekama  nagrinėjamo gaminio duomenų (įvedinių ir išvedinių) inventorinė analizė. Fiksavimas atliekamas konsultantui stebint, vertinant ir prašant turimų duomenų iš įmonės darbuotojų. Inventorinės analizės struktūra:

• Gaminio svoris ir tūris;
• Perdirbtų medžiagų naudojimas;
• Energijos, vandens ir kitų išteklių sąnaudos per būvio ciklą;
• Medžiagų, laikomų pavojingomis sveikatai ir (arba) aplinkai naudojimas;
• Vartojimo reikmenų, kurių reikia tinkamam naudojimui ir eksploatacijai, kiekis ir pobūdis;
• Patogumas pakartotinai naudoti ir perdirbti;
• Naudotų sudedamųjų dalių įkomponavimas;
• Techninių sprendimų, trukdančių pakartotinai naudoti ir perdirbti sudedamąsias dalis ir visą prietaisą, vengimas;
• Nustatomas būvio trukmės pailginimas, išreiškiamas trumpiausia garantuota būvio trukme, trumpiausiu atsarginių dalių įgijimo laiku, moduliškumu, patobulinimo galimybe, taisymo galimybe;
• Atliekų ir pavojingų atliekų susidarymo kiekiai;
• Emisijos į orą.

 Esamo gaminio poveikio aplinkai būvio cikle vertinimas.

Poveikio vertinimas – analizuojamas ir palyginamas poveikis aplinkai, kurį sukelia inventorinėje analizėje nustatytas medžiagų ir energijos poreikis. Paprastai inventorinėje analizėje išaiškinti srautai suklasifikuojami į tam tikras kategorijas (pvz., šiltnamio efektas, išteklių nykimas, ekotoksiškumas) ir apskaičiuojamas potencialus poveikis. Vertinimas atliekamas konsultantui stebint, fiksuojant vienkartinį ir tęstinį ciklo fazės išpildymą įmonėje, prašant turimų įmonės duomenų iki 12 mėn. laikotarpio. Konsultantas pats dalyvauja kiekvienoje iš gaminio ciklo fazių:

• Žaliavų parinkimas;
• Žaliavų išgavimas;
• Gabenimas;
• Pirminis žaliavų paruošimas;
• Gaminio gamyba;
• Įrengimai ir eksploatacija;
• Pakuotė;
• Transportavimas;
• Paskirstymas;
• Vartojimas;
• Atliekų surinkimas;
• Galutinis sunaikinimas, t.y. būvio pabaiga, reiškianti būseną, kurioje atsiduria gaminys, pasiekęs savo pirmo naudojimo iki galutinio pašalinimo, pabaigą.

Remiantis tyrimų duomenimis, trečiajame etape generuojamos idėjos ir pasiūlymai naujam gaminiui, kokius palankesnius aplinkai sprendimus priimti, siekiant sumažinti naujojo gaminio neigiamą poveikį aplinkai ir eliminuoti neigiamus aplinkos apsaugos aspektus, identifikuotus pirmajame modelio etape.

Gaminio kūrimui pasitelkiamos ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo priemonės, leidžiančios įvertinti pageidaujamas gaminio savybes, funkcionalumą, vartotojų poreikį bei aplinkos apsaugos aspektus. Formuojant naujo gaminio prototipą, būtina pateiktų pasiūlymų analizė, siekiant įvertinti aplinkos apsaugos, technines ir finansines projekto įgyvendinimo galimybes. Po idėjų prioritizavimo bei vertinimo gaunama informacija, kuri panaudojama naujojo gaminio prototipo sukūrimui.

Idėjų generavimo fazės rezultatas – tai bendros gaminio tobulinimo koncepcijos ar atskirų jos dalių detalus aprašymas, taip pat apytikris pasiūlymų įvertinimas.

Išskiriami du pagrindiniai šio žingsnio etapai:

1.  Naujos gaminio koncepcijos sukūrimas pagal pasirinktus kriterijus, nustatytus idėjų kūrimo seminaro metu;

2.  Naujos gaminio koncepcijos įvertinimas bei įgyvendinimo priemonių parinkimas.

Idėjas kuriant būtina įvertinti visų galimų gaminių ekologinio projektavimo strategijų taikymą, t.y.:

•     naujos gaminio koncepcijos kūrimą;
•     mažesnį poveikį aplinkai sukeliančių žaliavų parinkimą;
•     pavojingų cheminių medžiagų vengimą;
•     švaresnės gamybos procesų pasirinkimą;
•     poveikio transportavimo metu mažinimą;
•     energijos ir vandens suvartojimo efektyvumo didinimą;
•     atliekų mažinimo projektavimą. 

Šiame ekologinio gaminių projektavimo modelio etape atliekama ir naujai sukurto gaminio aplinkos apsaugos aspektų analizė, siekiant įvertinti naujojo gaminio sistemos poveikį aplinkai viso gaminio būvio ciklo metu bei palyginti duomenis su iki šiol gaminto gaminio poveikio aplinkai aspektais. Naujojo ir seno gaminių aplinko apsaugos aspektų kiekybinis ar kokybinis palyginimas reikalingas siekiant patikrinti, jog projekto metu buvo pasiektas norimas gaminio aplinkos apsaugos veiksmingumas ir eliminuotos projekto pradžioje įvardintos gaminio aplinkos apsaugos problemos. Gauti duomenys turi būti panaudojami kuriant gaminio rinkodarą bei demonstruojant visuomenei bei suinteresuotoms šalims įmonės aplinkos apsaugos veiksmingumą.

Šis projekto etapas užtikrina įmonės ekologinio projektavimo procesų sistemiškuma – žinių ir patirties, gautų vykdant ekologinio gaminių projektavimo veiklą, tolimesnį panaudojimą kuriant kitus ekologiškai švaresnius gaminius ar toliau tobulinant ir vystant naujai sukurtą gaminį. Ekologinis gaminių projektavimas privalo būti nuolatinis ir sistemiškai taikomas procesas, užtikrinantis nuolatos didėjantį kuriamų gaminių aplinkos apsaugos veiksmingumą ir augančią įmonės kompetenciją ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo procesuose. Sėkmingai įgyvendintas ekologinio projektavimo projektas skatina tolimesnę šios srities veiklą, todėl svarbu su projekto rezultatais supažindinti visus įmonės darbuotojus ir pradėti naujus ekologinio gaminių projektavimo projektus. Siekiant užtikrinti tokių projektų ilgalaikiškumą, būtina įvertinti ekologinio gaminių projektavimo integravimo į aplinkos vadybos sistemą galimybes.

Naujai suprojektuoto gaminio aplinkosauginio poveikio vertinimas pateikiamas ataskaitos forma po ilgalaikio stebėjimo, duomenų fiksavimo, analitinio kiekvieno aspekto situacijos tyrimo.

 Sukurto produkto poveikio aplinkai ir gaminių lyginamajai analizei atlikti turi būti skiriama mažiausiai .... val. konsultanto tiesioginio ir netiesioginio darbo kartu įmonėje.  

Nustatyti pasiektus rezultatus, patvirtinimo veiksmus. Nustatyti ekologinio gaminio palaikymo ir nuoseklaus tolimesnio vertinimo, vidaus kontrolės kriterijus. Atlikti ekologinio gaminio projektavimo galutinę sklaidą.

Įmonės aplinkosauginė veikla privalo būti  pagrįsta prevenciniu principu, tuomet ji yra efektyvesnė. Todėl būtina analizuoti įmonės aplinkos apsaugos problemų priežastis, nustatyti priemones joms pašalinti ar sumažinti, kartu siekiant, kad šios priemonės būtų ir ekonomiškai naudingos.

Nustatoma audito taikymo sritis, kriterijai ir objektai, veiklos ir aplinkos apsaugos procesai, įmonės veiklos poveikis aplinkai, aktualūs įmonei aplinkos apsaugos klausimai, kokia taikoma vadybos ir gamybos/paslaugų teikimo praktika ir kaip analizuojamas jos veiksmingumas aplinkos apsaugos požiūriu.

Gerų aplinkos apsaugos ir ekonominių rezultatų galima pasiekti mažinant energijos, vandens ir kenksmingų medžiagų sąnaudas bei susidarančių atliekų kiekį. Į tai patariama atsižvelgti nustatant įmonės tikslus ir uždavinius įmonės aplinkosaugos aspektų reikšmingumą.

Aplinkos apsaugos apžvalgos metu nustatoma galima rizika, problemos, aplinkos apsaugos galimybės, kai įmonėje dar nėra įdiegtos aplinkos vadybos sistemos (tai panašu į išankstinį „pre-acquisition” auditą).

Nustatomi ES ir Lietuvoje taikomi teisiniai reikalavimai įmonės veiklai ir gaminamiems produktams/paslaugoms, įvertinamos kitos suinteresuotosios šalys (klientai, valstybinės institucijos ir kt.), jų reikalavimai ir lūkesčiai. Pateikiama informacija apie taikomus produktų, gamybos/paslaugos teikimo, vadybos standartus, sertifikavimo ar patvirtinimo (įteisinimo) galimybes.

·        įmonės veiklos, susijusios su audito taikymo sritimi, atitiktis ES ir Lietuvos teisės aktams,

·        įmonės veiklos, susijusios su audito taikymo sritimi, atitiktis suinteresuotųjų šalių reikalavimams;

·        rinkoje taikoma gaminio, žaliavų, gamybos būdo teisinė atitiktis.

Įmonės technologinių procesų arba visų įrenginių medžiagų ir energijos balansas - visuma rodiklių, kuriais išreiškiama energijos, žaliavų, į įrenginį ar atskiriems procesams tiekiamų papildomų medžiagų, jų sąnaudų ir pagamintos produkcijos, nuostolių, susidariusių atliekų, nuotekų, su nuotekomis ar į aplinkos orą išmetamų teršalų ir kt. kiekybinė lygybė.

Įvertinama įmonėje taikoma gamybos valdymo vadybinė praktika: gamybos ir jai reikalingų resursų planavimas, naujų gaminių savybių, technologijų keitimo projektavimas, vedami gamybos įrašai (gamybos procesų rodikliai, gaminių kokybiniai parametrai, kiekio apskaita ir pan.).

Vertinamas įrenginyje arba atskiruose procesuose sunaudotų žaliavų, papildomų medžiagų, energijos ir susidariusių atliekų balansas.

Medžiagų ir energijos balansas teikia daugiausia informacijos apie įmonėje vykstančius gamybos procesus. Todėl labai svarbu balansą sudaryti tiksliai, o pasikeitus žaliavoms, įrenginiams ar gamybos apimtims, jį atnaujinti.

Pasirinktus įmonės gaminius išnagrinėti ir susisteminti visą informaciją apie žaliavas, komponentus, medžiagas, energijos poreikį, susidarančius atliekų, nuotekų ar išlakų kiekius visame gaminio būvio cikle (visuose gaminio gyvavimo etapuose nuo žaliavų išgavimo iki galutinio šalinimo).

Inventorinėje gaminio analizėje duomenys sisteminami ne tik iš įmonės viduje vykstančių procesų ar įrengimų, bet iš viso pasirinkto gaminio būvio ciklo. Gaminio  būvio ciklas apima ir dabar vykstančius gaminio gamybos procesus, ir vykusius praeityje (t.y. žaliavų gavyba ir gamyba, transportavimas, energijos gamyba) ar vyksiančius ateityje (t.y. gaminio vartojimas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir galutinis šalinimas). Tipiniai gaminio būvio ciklo etapai, kuriuose reikalinga surinkti informaciją):

•    žaliavų gavyba – visi procesai, kurių reikia išgaunant žaliavas ir energiją iš gamtos, įskaitant transportavimą iki apdirbimo;

•    apdirbimas ir gamyba – procesai, reikalingi iš žaliavų ir energijos pagaminti norimam gaminiui;

•    paskirstymas ir transportavimas – galutinio gaminio perdavimas galutiniam vartotojui;

•    vartojimas, pakartotinis naudojimas ir priežiūra – procesai, susiję su gaminio vartojimu jo naudojimo laikotarpiu;

•    perdirbimas – prasideda, kai gaminys atlieka savo pradinę numatytą funkciją, ir yra perdirbamas toje pačioje gaminio sistemoje (uždaro ciklo perdirbimas) arba yra perkeliamas į naujo gaminio sistemą (atviro ciklo perdirbimas);

•    atliekų tvarkymas – prasideda, kai gaminys atlieka savo pradinę numatytą funkciją ir atliekų pavidalu grąžinamas į aplinką.

Taip pat, inventorinės analizės metu, duomenys perskaičiuojami ir susisteminami pagal vieno pasirinkto funkcinio vieneto (nagrinėjamo gaminio vieneto) vertę. 

 Inventorinė analizė apima duomenų rinkimo ir apskaičiavimo metodikas, taikomas atitinkamiems gaminio sistemos įvediniams ir išvediniams kiekybiškai įvertinti. Šie įvediniai ir išvediniai gali būti su sistema susiję vartojamieji ištekliai ir išmetalai.

Inventorinės analizės metu turi būti renkami ir duomenų rinkimo lentelėse fiksuojami sistemoje esančio kiekvieno sistemos vienetinio proceso kiekybiniai ir kokybiniai duomenys. Tai pat pažymėtas probleminių pozicijų indentifikavimas;

Pateikiami rekomenduotini diegti gamybos procesų įrangos ir technologijų taikymo sprendima, rekomenduotinos diegti produkto/paslaugos teikimo ekologinės inovacijos, rekomenduotini organizaciniai sprendimai, susiję su gamybos procesų įrangos, technologijų, produkto/paslaugos teikimo ekologinių inovacijų diegimu. Atliekama Aaudito rezultatų sklaida įmonėje. Pateikiamos išvados