BII
Personalas
Centro aprašymas
Personalas
Kontaktai
Sėkmės istorijos

Kauno technologijos universitetas (KTU) garsėja ilgamečiais ryšiais su verslu, plačiu su technologijomis susijusių studijų ir tyrimų spektru.

Siekiant, kad šie ilgalaikiai ir glaudūs ryšiai su verslu taptų dar didesniu paskatinimu, įgyvendinant bendrus projektus, 2012 m. vasario mėn. Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Aalto universiteto verslumo centras (ACE, Suomija) pasirašė memorandumą, kuriuo remiantis įsteigtas KTU Inovacijų ir verslo centras (KTU IVC). Sėkminga patirtis, bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėmis, paskatino pritaikyti gerąją praktiką išplečiant centro veiklos sritis. 

2014 m. vasario mėn. Kauno technologijos universiteto (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Lietuvos energetikos instituto (LEI) atstovams pasirašius jungtinės veiklos sutartį KTU IVC pagrindu buvo pavadintas Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (NIVC). Centras yra atviras visiems mokslininkams, tyrėjams, studentams bei verslininkams. NIVC vienija ir integruoja mokslo ir verslo slėnių „Santaka“ bei „Nemunas“ veiklas. Taip siekiama sukurti tinkamas sąlygas teikti kokybiškų tyrimų paslaugas verslo įmonėms „vieno langelio“ principu ir taip efektyvinti mokslo ir verslo sąveikos procesus. Kita, ne mažiau aktuali NIVC veiklos sritis – technologijų kūrimo bei jų komercializavimo procesų koordinavimas, padedant kurti ir vystyti įmones bei pritraukti reikiamas investicijas. NIVC veiklos kryptys:

• Tarptautiniu lygiu pripažintų technologijų kūrimas ir perdavimas; 
• Inovatyvius produktus kuriančių įmonių steigimas ir vystymas;
• Intelektinės nuosavybės valdymas ir apsauga;
• Antreprenersytės ir inovacijų kultūros ugdymas ir sklaida;
• Aukščiausius valdymo ir paslaugų standartus atitinkantis atviros prieigos centro (APC) valdymo sistemos vystymas. NIVC teikiamos paslaugos:
• Užsakomieji tyrimai ir įrangos nuoma
• Technologiniai sprendimai verslui
• Jaunojo verslo vystymas. Antreprenesrytės ugdymas
• Finansavimo šaltinių paieška. Investiciniai pasiūlymai
• Konsultacijos.


Kontaktinė informacija užklausoms ir užsakymams:

Mob. tel. nr. +370 672 65 146
Elektroninis paštas nivc@ktu.lt
 

KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro komanda


Centro vadovas
Mindaugas Bulota

K. Baršausko g. 59 - A444, Kaunas
Mob. tel. nr. + 370 650 23 867
El. p. mindaugas.bulota@ktu.lt
 

 
 

Technologijų perdavimo projektų koordinatorė

Eglė Vaitkevičienė
K. Baršausko g. 59 - A445, Kaunas 
Telefono numeris +370 37 300 696
Mob. tel. nr. + 370 686 26351
El. p. egle.vaitkeviciene@ktu.lt


Verslininkystės ir verslumo ugdymo grupės vadovas

KTU Startup Space vadovas
Donatas Smailys
Studentų g. 67 - 513, Kaunas 
Mob. tel. nr. +370 641 11 191
El. p. donatas.smailys@ktu.lt
 
Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė
Greta Žėkienė
K. Baršausko g. 59 - A447, Kaunas 
Mob. tel. nr. +370 693 28611
El. p. greta.zekiene@ktu.lt
Technologijų perdavimo projektų vadovas
Tadas Prasauskas
K. Baršausko g. 59 - A448/Radvilėnų p. 19, C korpusas, 239 kab., Kaunas 
Mob. tel. nr. +370 612 41 517
El. p. tadas.prasauskas@ktu.lt
Technologijų perdavimo projektų vadovas
Robertas Armonaitis
K. Baršausko g. 59 - A448, Kaunas 
Mob. tel. nr. +370 698 57 989
El. p. robertas.armonaitis@ktu.lt
 
Technologijų perdavimo projektų vadovas
Paulius Kozlovas
K. Baršausko g. 59 - A448, Kaunas 
Mob. tel. nr. +370 612 415 17
El. p. paulius.kozlovas@ktu.lt
 
 

Nacionalinis inovacijų ir verslo centras

Adresas: K. Baršausko g. 59, 51423 Kaunas

Telefonas: +370 672 65 146

Elektroninis paštas: nivc@ktu.lt

verslas.ktu.edu 

KTU sukurtos technologijos taikomos branduolinių reaktorių patikrai

Kauno technologijos universiteto (KTU) Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute kuriamos technologijos padeda išvengti katastrofų. „Labai didelė radiacija, kur jokia gyvybė neišgyventų ilgiau kelių sekundžių, didžiulis slėgis, chemiškai agresyvi aplinka, vibracija – tai sąlygos, kuriomis veikia mūsų sukurtos technologijos“, – sako instituto vadovas profesorius Rymantas Jonas Kažys.

KTU ultragarso mokslo tyrėjų grupėms vadovaujančio mokslininko teigimu, partneriai iš viso pasaulio kreipiasi į Kaune dirbančius mokslininkus, ieškodami sprendimų, kurių niekas kitas negali įgyvendinti.

„Esame lyderiai tarp Europos techniškųjų mokslo institucijų pagal projektų, atliekamų mažoms ir vidutinėms įmonėms (turėkime omenyje, kad Europoje tokia įmonė gali turėti iki 500 darbuotojų), skaičių. Šie projektai laimimi labai stiprioje konkurencinėje kovoje – konkuruojame su geriausiais Europos universitetais ir mokslo tyrimų įstaigomis, todėl tai – didelis laimėjimas“, – pabrėžia R. J. Kažys.

Stebi procesus reaktoriaus viduje

KTU ultragarso mokslo tyrėjai bendradarbiauja su Belgijos atominių tyrimų centrui, kurdami atominio reaktoriaus vidaus stebėsenos technologijas. Keleto milijono litų apimties projekto metu buvo skurtos unikalios pasaulyje technologijos.

„Kai užsakovai į mus kreipėsi, žinojome, jog tai, ko jie prašo, padaryti neįmanoma. Tačiau apsiėmėme“, – šypsosi Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto vadovas.

„Belgai sukūrė naujo tipo atominį reaktorių, kuris, gamindamas elektros energiją, tuo pačiu naikina ir radioaktyvias šiukšles, susidarančias reaktoriaus viduje. Reaktorius aušinamas skystu metalu, kuris yra nelaidus nei optiniams spinduliams, nei elektromagnetinėms bangoms. Tokia aplinka kenksminga daugeliui medžiagų dėl didelio slėgio, temperatūros bei cheminio aktyvumo.

Mūsų užduotis buvo sukurti technologiją, kuri leistų tiksliai matyti, kas vyksta reaktoriaus viduje, sukurti, pagaminti ir išbandyti ultragarsinius keitiklius, kurie „išgyventų“ kenksmingoje aplinkoje“, – projekto iššūkius vardija R. J. Kažys.

Daugiau nei dešimtmetį trukusio bendradarbiavimo rezultatas – visiškai naujos žinios ir technologijos. Šiuo metu rengiamas bendras KTU ir Belgijos atominių tyrimų centro patentas intelektinei nuosavybei apsaugoti.

„Jaučiame didelį susidomėjimą iš viso pasaulio – neseniai sulaukėme užklausų iš Azijos šalių, mūsų technologijomis domisi Indijos branduolinių programų vadovai“, – teigia R. J. Kažys.

Ultragarsu ieškoma defektų vėjo jėgainių sparnuose

 

Atsinaujinančios energetikos jėgainių konstrukcijos ir eksploatavimo defektų paieška ultragarsu – dar vienas iš svarbių Instituto vykdomų projektų.

„Pačių didžiausių vėjo jėgainių sparnų ilgis siekia iki 100 metrų, jos sukasi 300 km/val. greičiu. Nuo menkiausio paviršiaus įtrūkimo gali lūžti konstrukcija, o jos atplaišos išsibarstyti kelių kilometrų spinduliu. Galimi ne tik didžiuliai nuostoliai, bet kyla pavojus aplinkai ir žmogaus gyvybei“, – aiškina R. J. Kažys.

Kaune sukurtos defektų paieškos ultragarsu technologijos atsinaujinančios energetikos objektuose taikomos įvairiose Europos šalyse.

Sutaupomi tūkstančiai eurų

 

Su aplinkos apsauga susijusi ir kita Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute vykdomų tyrimų kryptis – kuro talpų kontrolė. KTU sukurtomis technologijomis nustatomi pažeidimai milžiniškų kuro cisternų dugne.

Kuro cisternų, kurios dažniausiai stovi upių ar jūrų pakrantėse, dugnas yra suvirintas iš didžiulių metalo lakštų. Jam prakiurus dėl korozijos ar kitų kenksmingų veiksnių, nuodingos aplinkai medžiagos gali patekti į aplinką – užteršti dirvožemį, vandenį. Todėl būtina nuolatinė kuro cisternų kontrolė.

Įprastas būdas prižiūrėti tokių cisternų būklę yra, pašalinus iš jos visą kurą, valyti dugną ir tikrinti jį rankiniu būdu. Sąlygos tokių cisternų dugne yra ypač kenksmingos – neretai pasitaiko apsinuodijimų ar net mirties atvejų tarp šį darbą dirbančių operatorių. Visa procedūra užtrunka vidutiniškai 2 savaites ir kainuoja apie 500–700 tūkstančius litų.

„Mūsų užduotis buvo sukurti technologiją, kuri leistų, neišpumpuojant kuro, patikrinti cisternos dugno būklę. Iš lauko paleidę ultragarso bangas, tomografiniu metodu galime atkurti dugno vaizdą ir nustatyti vietas, kurias jau pradeda veikti korozija“, – Kaune sukurtos technologijos principą aiškina R. J. Kažys.

KTU mokslininkų sukurta technologija leidžia apytikriai 20 kartų sutaupyti kaštus. Projektas toliau vystomas ir taikomas Didžiojoje Britanijoje.

Inovacijos ir technologijos skirtos globaliai rinkai

 

KTU Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto vadovo teigimu, čia sukurtos inovacijos ir technologijos yra skirtos globaliai rinkai. Instituto mokslininkai vykdė projektus su pasaulinėmis įmonėmis, tokiomis kaip „Bosch“, „Volvo“. Kol Lietuvoje veikė Ignalinos atominė elektrinė, joje buvo naudojama ultragarso mokslo institute sukurta branduolinio kuro kanalų kokybės kontrolės sistema.

„Užsienio įmonėms rūpi kokybė, o būtent kokybės užtikrinimui ir yra skirta daugelis mūsų vykdomų projektų, susijusių su ultragarsiniais matavimais, diagnostika“, – teigia R. J. Kažys.

Kita priežastis, dėl kurios Lietuvoje sukurtos technologijos neranda platesnio pritaikymo vietinėje rinkoje yra ta, jog daugelis Institute vykdomų darbų yra vykdomi aukštųjų technologijų sektoriuje, kuris mūsų šalyje labai silpnas.

KTU „Santakos“ slėnyje – naujos galimybės

 

Neseniai Institutas įsikėlė į naujas – „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centro bei Technologinio verslo inkubatoriaus – patalpas.

„Mūsų galimybės labai išsiplėtė. Laboratorine įranga esame aprūpinti geriau nei daugelis Europos panašaus pobūdžio centrų“, – teigia KTU Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto vadovas R. J. Kažys.