Siekiant, kad šie ilgalaikiai ir glaudūs ryšiai su verslu taptų dar didesniu paskatinimu, įgyvendinant bendrus projektus, 2012 m. vasario mėn. Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Aalto universiteto verslumo centras (ACE, Suomija) pasirašė memorandumą, kuriuo remiantis įsteigtas KTU Inovacijų ir verslo centras (KTU IVC). Sėkminga patirtis, bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėmis, paskatino pritaikyti gerąją praktiką išplečiant centro veiklos sritis.
• Tarptautiniu lygiu pripažintų technologijų kūrimas ir perdavimas;
• Intelektinės nuosavybės valdymas ir apsauga;
• Antreprenersytės ir inovacijų kultūros ugdymas ir sklaida;
• Aukščiausius valdymo ir paslaugų standartus atitinkantis atviros prieigos centro (APC) valdymo sistemos vystymas. NIVC teikiamos paslaugos:
• Užsakomieji tyrimai ir įrangos nuoma
• Technologiniai sprendimai verslui
• Jaunojo verslo vystymas. Antreprenesrytės ugdymas
• Finansavimo šaltinių paieška. Investiciniai pasiūlymai
• Konsultacijos.
Kontaktinė informacija užklausoms ir užsakymams:
Elektroninis paštas nivc@ktu.lt
KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro komanda
Centro vadovas |
Administravimo specialistė |
|
Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė |
Technologijų perdavimo projektų vadovė |
Technologijų perdavimo projektų vadovas dr. Tadas Prasauskas K. Baršausko g. 59 - A448 Mob. tel. nr. +370 674 94 935 El. p. tadas.prasauskas@ktu.lt |
Technologijų perdavimo projektų vadovė Odeta Pocienė K. Baršausko g. 59 - A447, Kaunas Mob. tel. nr. +370 674 57 461 El. p. odeta.pociene@ktu.lt |
Technologijų perdavimo projektų vadovas Mindaugas Kemzūra K. Baršausko g. 59 - A448 Mob. tel. nr. +370 608 96 466 El. p. mindaugas.kemzura@ktu.lt |
Technologijų perdavimo projektų vadovė Milda Karčiauskaitė K. Baršausko g. 59 - A448, Kaunas Mob. tel. nr. +370 612 41 517 El. p. milda.karciauskaite@ktu.lt |
Nacionalinis inovacijų ir verslo centras
Adresas: K. Baršausko g. 59, 51423 Kaunas
Telefonas: +370 672 65 146
Elektroninis paštas: nivc@ktu.lt
KTU sukurtos technologijos taikomos branduolinių reaktorių patikrai
Kauno technologijos universiteto (KTU) Prof. K.
Baršausko ultragarso mokslo institute kuriamos technologijos padeda išvengti
katastrofų. „Labai didelė radiacija, kur jokia gyvybė neišgyventų ilgiau kelių
sekundžių, didžiulis slėgis, chemiškai agresyvi aplinka, vibracija – tai
sąlygos, kuriomis veikia mūsų sukurtos technologijos“, – sako instituto vadovas
profesorius Rymantas Jonas Kažys.
KTU ultragarso mokslo
tyrėjų grupėms vadovaujančio mokslininko teigimu, partneriai iš viso pasaulio
kreipiasi į Kaune dirbančius mokslininkus, ieškodami sprendimų, kurių niekas
kitas negali įgyvendinti.
„Esame lyderiai tarp
Europos techniškųjų mokslo institucijų pagal projektų, atliekamų mažoms ir
vidutinėms įmonėms (turėkime omenyje, kad Europoje tokia įmonė gali turėti iki
500 darbuotojų), skaičių. Šie projektai laimimi labai stiprioje konkurencinėje
kovoje – konkuruojame su geriausiais Europos universitetais ir mokslo tyrimų
įstaigomis, todėl tai – didelis laimėjimas“, – pabrėžia R. J. Kažys.
Stebi procesus
reaktoriaus viduje
KTU ultragarso mokslo
tyrėjai bendradarbiauja su Belgijos atominių tyrimų centrui, kurdami atominio
reaktoriaus vidaus stebėsenos technologijas. Keleto milijono litų apimties
projekto metu buvo skurtos unikalios pasaulyje technologijos.
„Kai užsakovai į mus
kreipėsi, žinojome, jog tai, ko jie prašo, padaryti neįmanoma. Tačiau
apsiėmėme“, – šypsosi Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo instituto vadovas.
„Belgai sukūrė naujo tipo
atominį reaktorių, kuris, gamindamas elektros energiją, tuo pačiu naikina ir
radioaktyvias šiukšles, susidarančias reaktoriaus viduje. Reaktorius aušinamas
skystu metalu, kuris yra nelaidus nei optiniams spinduliams, nei
elektromagnetinėms bangoms. Tokia aplinka kenksminga daugeliui medžiagų dėl
didelio slėgio, temperatūros bei cheminio aktyvumo.
Mūsų užduotis buvo
sukurti technologiją, kuri leistų tiksliai matyti, kas vyksta reaktoriaus
viduje, sukurti, pagaminti ir išbandyti ultragarsinius keitiklius, kurie „išgyventų“
kenksmingoje aplinkoje“, – projekto iššūkius vardija R. J. Kažys.
Daugiau nei dešimtmetį
trukusio bendradarbiavimo rezultatas – visiškai naujos žinios ir technologijos.
Šiuo metu rengiamas bendras KTU ir Belgijos atominių tyrimų centro patentas intelektinei
nuosavybei apsaugoti.
„Jaučiame didelį
susidomėjimą iš viso pasaulio – neseniai sulaukėme užklausų iš Azijos šalių,
mūsų technologijomis domisi Indijos branduolinių programų vadovai“, – teigia R.
J. Kažys.
Ultragarsu ieškoma
defektų vėjo jėgainių sparnuose
Atsinaujinančios
energetikos jėgainių konstrukcijos ir eksploatavimo defektų paieška ultragarsu
– dar vienas iš svarbių Instituto vykdomų projektų.
„Pačių didžiausių vėjo
jėgainių sparnų ilgis siekia iki 100 metrų, jos sukasi 300 km/val. greičiu. Nuo
menkiausio paviršiaus įtrūkimo gali lūžti konstrukcija, o jos atplaišos
išsibarstyti kelių kilometrų spinduliu. Galimi ne tik didžiuliai nuostoliai,
bet kyla pavojus aplinkai ir žmogaus gyvybei“, – aiškina R. J. Kažys.
Kaune sukurtos defektų
paieškos ultragarsu technologijos atsinaujinančios energetikos objektuose
taikomos įvairiose Europos šalyse.
Sutaupomi tūkstančiai
eurų
Su aplinkos apsauga
susijusi ir kita Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo institute vykdomų tyrimų
kryptis – kuro talpų kontrolė. KTU sukurtomis technologijomis nustatomi
pažeidimai milžiniškų kuro cisternų dugne.
Kuro cisternų, kurios
dažniausiai stovi upių ar jūrų pakrantėse, dugnas yra suvirintas iš didžiulių
metalo lakštų. Jam prakiurus dėl korozijos ar kitų kenksmingų veiksnių,
nuodingos aplinkai medžiagos gali patekti į aplinką – užteršti dirvožemį,
vandenį. Todėl būtina nuolatinė kuro cisternų kontrolė.
Įprastas būdas prižiūrėti
tokių cisternų būklę yra, pašalinus iš jos visą kurą, valyti dugną ir tikrinti
jį rankiniu būdu. Sąlygos tokių cisternų dugne yra ypač kenksmingos – neretai
pasitaiko apsinuodijimų ar net mirties atvejų tarp šį darbą dirbančių
operatorių. Visa procedūra užtrunka vidutiniškai 2 savaites ir kainuoja apie
500–700 tūkstančius litų.
„Mūsų užduotis buvo sukurti
technologiją, kuri leistų, neišpumpuojant kuro, patikrinti cisternos dugno
būklę. Iš lauko paleidę ultragarso bangas, tomografiniu metodu galime atkurti
dugno vaizdą ir nustatyti vietas, kurias jau pradeda veikti korozija“, – Kaune
sukurtos technologijos principą aiškina R. J. Kažys.
KTU mokslininkų sukurta
technologija leidžia apytikriai 20 kartų sutaupyti kaštus. Projektas toliau
vystomas ir taikomas Didžiojoje Britanijoje.
Inovacijos ir
technologijos skirtos globaliai rinkai
KTU Prof. K. Baršausko
ultragarso mokslo instituto vadovo teigimu, čia sukurtos inovacijos ir
technologijos yra skirtos globaliai rinkai. Instituto mokslininkai vykdė
projektus su pasaulinėmis įmonėmis, tokiomis kaip „Bosch“, „Volvo“. Kol
Lietuvoje veikė Ignalinos atominė elektrinė, joje buvo naudojama ultragarso
mokslo institute sukurta branduolinio kuro kanalų kokybės kontrolės sistema.
„Užsienio įmonėms rūpi
kokybė, o būtent kokybės užtikrinimui ir yra skirta daugelis mūsų vykdomų
projektų, susijusių su ultragarsiniais matavimais, diagnostika“, – teigia R. J.
Kažys.
Kita priežastis, dėl
kurios Lietuvoje sukurtos technologijos neranda platesnio pritaikymo vietinėje
rinkoje yra ta, jog daugelis Institute vykdomų darbų yra vykdomi aukštųjų
technologijų sektoriuje, kuris mūsų šalyje labai silpnas.
KTU „Santakos“ slėnyje –
naujos galimybės
Neseniai Institutas
įsikėlė į naujas – „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centro bei
Technologinio verslo inkubatoriaus – patalpas.
„Mūsų galimybės labai
išsiplėtė. Laboratorine įranga esame aprūpinti geriau nei daugelis Europos
panašaus pobūdžio centrų“, – teigia KTU Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo
instituto vadovas R. J. Kažys.