Aprašymas:
Vadovaujantis planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymu (Žin., 1996, Nr. 61- 82-1965; 2005, Nr. 84-3105; 2013, Nr. 76-3835), poveikis aplinkai - numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra PŪV; reikšmingas poveikis aplinkai - numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones. Planuojant ūkinę veiklą bei modernizuojant esamą, energetikos objektai tampa PAV objektais remiantis minėto įstatymo 1 priedo 3 paragrafu ir 2 priedo 3 ir 14 paragrafais.

Aprašymas:
Beveik kiekviena įmonė ir organizacija naudoja chemines medžiagas. Dažnu atveju jos ne tik atlieka tam tikras reikalingas funkcijas, dėl ko ir yra naudojamos, bet ir kelia potencialią riziką sveikatai ar aplinkai. Tai yra priežastis, kodėl cheminių medžiagų naudojimas yra kontroliuojamas teisės aktais. Cheminių medžiagų vadybos įmonėse mokymai skirti įmones ir organizacijas supažindinti su teisniais reikalavimais bei pagelbėti siekiant atitikties tų teisės aktų (REACH, CLP, RoHS, apskaita, informacijos teikimas, Nuotekų reglamentas ir t.t.) reikalavimams , prisidėti prie rizikos darbo vietose, aplinkai ir vartotojams per gaminius mažinimo.

Aprašymas:
Įmonėms padedama įgyvendinti joms taikomus su cheminėmis medžiagomis susijusius reikalavimus, patariama, kaip išvengti pavojingiausių cheminių medžiagų naudojimo ir taip mažinti riziką žmonėms ir aplinkai, kaip pateikti rinkai saugesnius naudojamų cheminių medžiagų požiūriu gaminius ar paslaugas.

Aprašymas:
Ši paslauga apima ne tik pačios paraiškos rengimą pagal atitinkamo fondo reikalavimus, bet ir aplinkosaugos inovacijos atranką diegimui, t.y. svarstomų pasiūlymų (projektų) įvykdomumo analizę (techninį, aplinkosauginį ir ekonominį įvertinimą bei finansinę analizę), parenkant įmonei optimaliausią sprendimą. Atsakingas APINI ekspertas turi didelę patirtį rengiant paraiškas bei koordinuojant jų įgyvendinimą: paruošė 45 paraiškas aplinkos apsaugos, energijos naudojimo efektyvumo didinimo, alternatyvios energijos diegimo, atliekų prevencijos ir tvarkymo bei kitų projektų finansuoti iš įvairių programų ir fondų (NEFCO, PHARE, ISPA, Leonardo, LAAIF, Struktūriniai fondai, RECO, 7BP programos). 43 projektams suteiktas finansavimas.

Aprašymas:
"Taršos leidimų paraiškos rengiamos remiantis reikalavimais, pateiktais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse (TAR, 2014, Nr. 02982; 2014, Nr. 20406, 2015 Nr. 04852). TIPK paraiškos rengiamos remiantis reikalavimais, pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse. (Žin., 2013, Nr. 77-3901; TAR, 2014, Nr. 19056). Be kitos analizės TIPK paraiškoje pateikiamas detalus naudojamų technologijų, gamybos ar veiklos metodų, taikomų aplinkosaugos metodų bei monitoringo priemonių atitikimo ES GPGB informaciniuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams palyginimas. APINI ekspertai turi ilgalaikę patirtį (nuo 2004 m.) rengiant TIPK paraiškas įvairiems ūkio subjektams: apbirbiamosios pramonės, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms, energetikos objektams (kurą deginantiems įrenginiams, kt.), gyvulininkystės kompleksams.

Aprašymas:
Ši paslauga skirta kaip apbirbiamosios pramonės įmonėms, kuriose susidaro gamybinės atliekos, taip ir atliekų tvarkytojams. Apbirbiamosios pramonės įmonėms siūloma paslauga apima: atliekų srautų analizę; atliekų susidarymo priežasčių analizę; atliekų prevencijos, mažinimo galimybių įvykdomumo analizę arba galimybių studijos parengimą. Rezultate parengiamas dokumentas, kuris gali būti naudojamas kaip pagrindas rengti paraišką finansavimui gauti. Atliekų tvarkytojams siūloma paslauga apimą: esamų atliekų naudojimo procesų detalę analizę, identifikuojant problematiką; procesų optimizavimo galimybių įvertinimą (techninį, aplinkosaugos ir ekonominį įvertinimą); atliekų tvarkymo dokumentų koregavimą (leidimo, veiklos nutraukimo plano, atliekų tvarkymo reglamento, monitoringo dokumentų, kt.)

Aprašymas:
"Pastaraisiais metais Lietuvoje daroma labai daug pastangų, kad kuo mažesnis biologiškai skaidžių atliekų (BSA) kiekis patektų į sąvartyną: skatinamas pirminis rūšiavimas, namudinis kompostavimas, įrenginėjamos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, statomi centralizuoti biologinio apdorojimo įrenginiai, dumblo apdorojimo įrenginiai. Šių priemonių realizavimas turi ne tik sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bet ir tinkamai panaudoti atliekų medžiagines ir energetines savybes. Visų atliekų tvarkymo (naudojimo) veikloje labai svaru užtikrinti, kad pats apdorojimo procesas bei gaminami produktai nesudarytų dar didesnį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. APINI siūloma paslauga apima BSA srautų analizę; BSA susidarymo priežasčių analizę; BSA prevencijos, mažinimo galimybių įvertinimą (pramonės įmonėms), tinkamo naudojimo, gaminant naujus produktus, galimybių įvykdomumo analizę (atliekų tvarkytojams) bei galimybių studijų rengimą. APINI atsakinga ekspertė kartu su kitais mokslininkais nuo 1998 m. aktyviai dalyvauja Lietuvoje diegiant Integruotos atliekų tvarkymo politikos principus: nuo prevencijos ir mažinimo gamybos įmonėse iki tinkamo rūšiavimo ir perdirbimo, gaminant produktus, maksimaliai išnaudojant jų žaliavines ir energetines savybes. Nuo 2007 metų ypatingas dėmėsis skiriamas BSA tinkamam tvarkymui bei optimalių valdymo modulių kūrimui. 2010 m. ekspertė dalyvavo BSA galimybių studijų rengime 5 Lietuvos regionuose kūriant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. 2007-2014 m. kartu su kitų valstybių partneriais vykdė FP7 programos projektą ENERCOM, kurio pagrindiniu tikslu buvo optimizuoti buitinių nuotekų valymo įrenginių dumblo bei žaliųjų atliekų tvarkymo procesą tikslu sumažinti poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai bei gaminti produktus, kurie turi rinkos paklausą (kietąjį atgautąjį kurą (KAK), aukštos kokybės trąšas bei alternatyvią energiją)."

Aprašymas:
Pramonės ir verslo įmonėms tenka didžiulis uždavinys sprendžiant taršos mažinimo bei gamtos išteklių tausojimo klausimus. Pasikeitus rinkos ekonomikos sąlygoms, sugriežtėjus aplinkos apsaugos reikalavimams, padidėjus vandens ir nuotekų kanalizavimo kaštams, vandens išteklių tausojimas tapo neišvengiama būtinybe pramonės įmonėms. Gamtos išteklių naudojimo efektyvumo didinimas ir atliekų mažinimas bei jų racionalus tvarkymas ir antrinis panaudojimas yra vienas iš aktualiausių Lietuvos pramonės vystymo tikslų. Paslauga apima vandens išteklių naudojimo ir nuotekų išleidimo auditą, bei taršos mažinimo galimybių įvertinimą ir pasiūlymus darniam vandens iteklių valdymui įmonėje.

Aprašymas:
Planuojamo ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimas (PAV) atliekamas vadovaujantis planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymu (Žin., 1996, Nr. 61- 82-1965; 2005, Nr. 84-3105; 2013, Nr. 76-3835). Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas: - kai PŪV įrašyta į PŪV, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, t.y. į PAV įstatymo 1-ąjį priedą; - kai PAV įstatymo 2-ame priede numatytai PŪV atrankos metu nustatoma, kad jai yra privaloma atlikti PAV; - kai PŪV įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. Pagrindinis PŪV PAV tikslas - integruojant aplinkos vertinimą su planavimo ir projektavimo procesais, įgalinti priimti mažiausiai kenksmingus aplinkai sprendimus (PŪV PAV įstatymas). KTU APINI ekspertų patirtis poveikio aplinkai vertinime bei PŪV dokumentų atrankos dėl PAV rengime prasidėjo nuo 1998 metų (virš 60 objektų).

Aprašymas:
Įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) idėja, kuria grindžiamas 1999 m. pasaulinis susitarimas, skinasi kelią Lietuvos įmonėse, remiantis klestinčių Vakarų šalių įmonių patirtimi, kurios kasdien demonstruoja naujas socialiai atsakingo verslo iniciatyvas, savo veiklą grįsdamos aplinkosaugos, skaidrumo, personalo ugdymo ir kitais naujojo bendrabūvio kūrimo principais. ĮSA didina įmonių vertę įvairiais aspektais: padeda sumažinti išlaidas, pritraukti daugiau investicijų, veiksmingiau spręsti restruktūrizavimo klausimus, pritraukti ir išlaikyti geriausius darbuotojus. Nuoseklus ĮSA skatinimas gali padėti spręsti tokias problemas kaip masinė emigracija, aplinkos užterštumas, geresnio šalies įvaizdžio formavimas. Nors dažnai teigiama, kad ĮSA koncepcija yra stambiųjų įmonių varomoji jėga, socialinės atsakomybės praktika egzistuoja ir smulkiojo bei vidutinio verslo (toliau – SVV) įmonėse.

Aprašymas:

Pagal šiuo metu Europos Parlamento parengtą projektą savo darnią ekonominę veiklą ataskaitose nuo 2015 m. turėtų deklaruoti bendrovės, kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, valdančios didesnį nei 69 mln. Lt turtą arba pasiekiančios didesnes nei 139 mln. Lt metines pajamas. Tokių bendrovių Lietuvoje gali būti keli šimtai.Darnumo ataskaitos turėtų papildyti įmonių teikiamas finansines ataskaitas duomenimis apie įmonės darbus aplinkosaugos ir socialinėje srityje. Šiuo metu darnumo ataskaitas kai kurios Lietuvos įmonės rengia savanoriškai, tačiau ES siekia, kad didesnėms įmonėms jos taptų privalomos. Artimiausias posėdis dėl direktyvos rengiamas 2014 m. kovą, o pati direktyva turėtų įsigalioti 2015 m. Pagal dabartinę direktyvos versiją, šalys narės turės pritaikyti savo įstatymus prie pakeitimų per dvejus metus nuo direktyvos įsigaliojimo. Šiuo metu darnumo ataskaitas įmonės savarankiškai pradeda rengti siekdamos rinkodaros tikslų, tačiau jos gali tapti verslo valdymo įrankiu. Darnumo ataskaitos suteikia galimybę atlikti veiklos analizę naudojant ne tik finansinius duomenis, atskleisti sąnaudų sutaupymo galimybes, nustatyti papildomus pajamų šaltinius, sukurti aplinką inovacijoms ir kūrybingumui.

Aprašymas:

Švaresnė gamyba (ŠG) – tai prevencinė ir integruota aplinkos apsaugos vadybos strategija, kuri turi būti nuolat taikoma gamybiniams procesams bei produktams per visą jų egzistavimo ciklą, siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. ŠG koncepcija taikoma produktams, procesams, visai įmonei (įrenginiui). ŠG investicinio projekto rengimas apima ŠG galimybių įvertinimą, kurį atlieka APINI ekspertai – tai sisteminis aplinkos apsaugos problemų sprendimo būdas: nuo problemos atsiradimo priežasčių nustatymo (naudojant medžiagų srautų analizės, medžiagų ir energijos balansų sudarymo metodus, kaštų vertinimo sistemą, palyginimą su ES GPGB, kt.) iki pasiūlytų prevencinių inovacijų įvykdomumo analizės (techninis, aplinkosaugos, ekonominis įvertinimas ir finansinė analizė). ŠG pagrindinis tikslas yra atliekų, teršalų prevencija, neefektyvaus energijos resursų ir išteklių sąnaudų mažinimas ekonomiškai naudingais metodais. Pastaruoju metu aplinkosaugoje ši koncepcija vadinasi Resursų efektyvumas ir Švaresnė gamyba.

Aprašymas:

Pasaulinės konkurencinės rinkos sąlygomis veiklos vertinimas tampa svarbia ekonomine problema. Šiuolaikinėje organizacijoje kokybišką veiklos matavimą lemia ne vienas, o grupė rodiklių, kurie yra svarbiausi matavimo posistemio elementai. Sėkmingą verslą garantuoja informacija apie kiekvieno produkto ar vartotojo pelningumą, bei atskirų padalinių veiklos efektyvumą. Modernių valdymo sistemų diegimas reikalingas, tai garantuoja savalaikę, kokybišką informaciją apie organizacijos veiklą, kuri yra efektyvaus sprendimų priėmimo pagrindas, dirbant sudėtingomis ekonominėmis ir teisinėmis sąlygomis, kokios šiandien yra Lietuvoje. Įmonės energijos ir medžiagų srautų analizė taikant medžiagų ir energijos balanso metodus ir į gaminį nepatekusių medžiagų kiekių bei su tuo susijusių piniginių srautų įvertinimas taikant aplinkos apsaaugos adybos kaštų metodiką yra vienas populiariausių ir plačiausiai taikomų metodų sėkmingai konkuruojančiuose Vokietijos, Austrijos, Japonijos ir Australijos įmonėse. Remiantis gautais rezultatais nustatomi reikšmingi kaštų centrai bei piniginius nuostolius sąlygojančios priežastys bei randamas optimalus ekonominiu bei aplinkosauginiu požiūriu sprendimas. Duomenis galima lyginti pagal norimą užsiduotą laiko intervalą.