APINI

Paslaugų rezultatai (16)

Aprašymas: Vadovaujantis planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymu (Žin., 1996, Nr. 61- 82-1965; 2005, Nr. 84-3105; 2013, Nr. 76-3835), poveikis aplinkai - numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra PŪV; reikšmingas poveikis aplinkai - numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones. Planuojant ūkinę veiklą bei modernizuojant esamą, energetikos objektai tampa PAV objektais remiantis minėto įstatymo 1 priedo 3 paragrafu ir 2 priedo 3 ir 14 paragrafais.

Raktažodžiai: poveikio aplinkai vertinimas, PAV, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, PVSV, energetiniai objektai

Aprašymas: Beveik kiekviena įmonė ir organizacija naudoja chemines medžiagas. Dažnu atveju jos ne tik atlieka tam tikras reikalingas funkcijas, dėl ko ir yra naudojamos, bet ir kelia potencialią riziką sveikatai ar aplinkai. Tai yra priežastis, kodėl cheminių medžiagų naudojimas yra kontroliuojamas teisės aktais. Cheminių medžiagų vadybos įmonėse mokymai skirti įmones ir organizacijas supažindinti su teisniais reikalavimais bei pagelbėti siekiant atitikties tų teisės aktų (REACH, CLP, RoHS, apskaita, informacijos teikimas, Nuotekų reglamentas ir t.t.) reikalavimams , prisidėti prie rizikos darbo vietose, aplinkai ir vartotojams per gaminius mažinimo.

Raktažodžiai: mokymai, cheminės medžiagos, klasifikavimas

Aprašymas: Įmonėms padedama įgyvendinti joms taikomus su cheminėmis medžiagomis susijusius reikalavimus, patariama, kaip išvengti pavojingiausių cheminių medžiagų naudojimo ir taip mažinti riziką žmonėms ir aplinkai, kaip pateikti rinkai saugesnius naudojamų cheminių medžiagų požiūriu gaminius ar paslaugas.

Raktažodžiai: cheminės medžiagos, cheminių medžiagų vadyba, pakeitimas

Raktažodžiai: KAK, nuotekų dumblas, tvarkymas, galimybių įvertinimas

Aprašymas: Ši paslauga apima ne tik pačios paraiškos rengimą pagal atitinkamo fondo reikalavimus, bet ir aplinkosaugos inovacijos atranką diegimui, t.y. svarstomų pasiūlymų (projektų) įvykdomumo analizę (techninį, aplinkosauginį ir ekonominį įvertinimą bei finansinę analizę), parenkant įmonei optimaliausią sprendimą. Atsakingas APINI ekspertas turi didelę patirtį rengiant paraiškas bei koordinuojant jų įgyvendinimą: paruošė 45 paraiškas aplinkos apsaugos, energijos naudojimo efektyvumo didinimo, alternatyvios energijos diegimo, atliekų prevencijos ir tvarkymo bei kitų projektų finansuoti iš įvairių programų ir fondų (NEFCO, PHARE, ISPA, Leonardo, LAAIF, Struktūriniai fondai, RECO, 7BP programos). 43 projektams suteiktas finansavimas.

Raktažodžiai: finansavimas, aplinkosaugos inovacijos

Aprašymas: "Taršos leidimų paraiškos rengiamos remiantis reikalavimais, pateiktais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintose Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse (TAR, 2014, Nr. 02982; 2014, Nr. 20406, 2015 Nr. 04852). TIPK paraiškos rengiamos remiantis reikalavimais, pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintose Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėse. (Žin., 2013, Nr. 77-3901; TAR, 2014, Nr. 19056). Be kitos analizės TIPK paraiškoje pateikiamas detalus naudojamų technologijų, gamybos ar veiklos metodų, taikomų aplinkosaugos metodų bei monitoringo priemonių atitikimo ES GPGB informaciniuose dokumentuose nustatytiems reikalavimams palyginimas. APINI ekspertai turi ilgalaikę patirtį (nuo 2004 m.) rengiant TIPK paraiškas įvairiems ūkio subjektams: apbirbiamosios pramonės, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms, energetikos objektams (kurą deginantiems įrenginiams, kt.), gyvulininkystės kompleksams.

Raktažodžiai: TIPK, taršos leidimai, GPGB

Aprašymas: Ši paslauga skirta kaip apbirbiamosios pramonės įmonėms, kuriose susidaro gamybinės atliekos, taip ir atliekų tvarkytojams. Apbirbiamosios pramonės įmonėms siūloma paslauga apima: atliekų srautų analizę; atliekų susidarymo priežasčių analizę; atliekų prevencijos, mažinimo galimybių įvykdomumo analizę arba galimybių studijos parengimą. Rezultate parengiamas dokumentas, kuris gali būti naudojamas kaip pagrindas rengti paraišką finansavimui gauti. Atliekų tvarkytojams siūloma paslauga apimą: esamų atliekų naudojimo procesų detalę analizę, identifikuojant problematiką; procesų optimizavimo galimybių įvertinimą (techninį, aplinkosaugos ir ekonominį įvertinimą); atliekų tvarkymo dokumentų koregavimą (leidimo, veiklos nutraukimo plano, atliekų tvarkymo reglamento, monitoringo dokumentų, kt.)

Raktažodžiai: atliekos, atliekų prevencija, rūšiavimas, tinkamas naudojimas

Aprašymas: "Pastaraisiais metais Lietuvoje daroma labai daug pastangų, kad kuo mažesnis biologiškai skaidžių atliekų (BSA) kiekis patektų į sąvartyną: skatinamas pirminis rūšiavimas, namudinis kompostavimas, įrenginėjamos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, statomi centralizuoti biologinio apdorojimo įrenginiai, dumblo apdorojimo įrenginiai. Šių priemonių realizavimas turi ne tik sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bet ir tinkamai panaudoti atliekų medžiagines ir energetines savybes. Visų atliekų tvarkymo (naudojimo) veikloje labai svaru užtikrinti, kad pats apdorojimo procesas bei gaminami produktai nesudarytų dar didesnį poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. APINI siūloma paslauga apima BSA srautų analizę; BSA susidarymo priežasčių analizę; BSA prevencijos, mažinimo galimybių įvertinimą (pramonės įmonėms), tinkamo naudojimo, gaminant naujus produktus, galimybių įvykdomumo analizę (atliekų tvarkytojams) bei galimybių studijų rengimą. APINI atsakinga ekspertė kartu su kitais mokslininkais nuo 1998 m. aktyviai dalyvauja Lietuvoje diegiant Integruotos atliekų tvarkymo politikos principus: nuo prevencijos ir mažinimo gamybos įmonėse iki tinkamo rūšiavimo ir perdirbimo, gaminant produktus, maksimaliai išnaudojant jų žaliavines ir energetines savybes. Nuo 2007 metų ypatingas dėmėsis skiriamas BSA tinkamam tvarkymui bei optimalių valdymo modulių kūrimui. 2010 m. ekspertė dalyvavo BSA galimybių studijų rengime 5 Lietuvos regionuose kūriant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. 2007-2014 m. kartu su kitų valstybių partneriais vykdė FP7 programos projektą ENERCOM, kurio pagrindiniu tikslu buvo optimizuoti buitinių nuotekų valymo įrenginių dumblo bei žaliųjų atliekų tvarkymo procesą tikslu sumažinti poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai bei gaminti produktus, kurie turi rinkos paklausą (kietąjį atgautąjį kurą (KAK), aukštos kokybės trąšas bei alternatyvią energiją)."

Raktažodžiai: biologiškai skaidžios atliekos, atliekų tvarkymas, galimybių įvertinimas

Aprašymas: Pramonės ir verslo įmonėms tenka didžiulis uždavinys sprendžiant taršos mažinimo bei gamtos išteklių tausojimo klausimus. Pasikeitus rinkos ekonomikos sąlygoms, sugriežtėjus aplinkos apsaugos reikalavimams, padidėjus vandens ir nuotekų kanalizavimo kaštams, vandens išteklių tausojimas tapo neišvengiama būtinybe pramonės įmonėms. Gamtos išteklių naudojimo efektyvumo didinimas ir atliekų mažinimas bei jų racionalus tvarkymas ir antrinis panaudojimas yra vienas iš aktualiausių Lietuvos pramonės vystymo tikslų. Paslauga apima vandens išteklių naudojimo ir nuotekų išleidimo auditą, bei taršos mažinimo galimybių įvertinimą ir pasiūlymus darniam vandens iteklių valdymui įmonėje.

Raktažodžiai: vandens ištekliai, nuotekos

Aprašymas: Planuojamo ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimas (PAV) atliekamas vadovaujantis planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymu (Žin., 1996, Nr. 61- 82-1965; 2005, Nr. 84-3105; 2013, Nr. 76-3835). Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas: - kai PŪV įrašyta į PŪV, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, t.y. į PAV įstatymo 1-ąjį priedą; - kai PAV įstatymo 2-ame priede numatytai PŪV atrankos metu nustatoma, kad jai yra privaloma atlikti PAV; - kai PŪV įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, o institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. Pagrindinis PŪV PAV tikslas - integruojant aplinkos vertinimą su planavimo ir projektavimo procesais, įgalinti priimti mažiausiai kenksmingus aplinkai sprendimus (PŪV PAV įstatymas). KTU APINI ekspertų patirtis poveikio aplinkai vertinime bei PŪV dokumentų atrankos dėl PAV rengime prasidėjo nuo 1998 metų (virš 60 objektų).

Raktažodžiai: poveikio aplinkai vertinimas, PAV

Aprašymas: Įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) idėja, kuria grindžiamas 1999 m. pasaulinis susitarimas, skinasi kelią Lietuvos įmonėse, remiantis klestinčių Vakarų šalių įmonių patirtimi, kurios kasdien demonstruoja naujas socialiai atsakingo verslo iniciatyvas, savo veiklą grįsdamos aplinkosaugos, skaidrumo, personalo ugdymo ir kitais naujojo bendrabūvio kūrimo principais. ĮSA didina įmonių vertę įvairiais aspektais: padeda sumažinti išlaidas, pritraukti daugiau investicijų, veiksmingiau spręsti restruktūrizavimo klausimus, pritraukti ir išlaikyti geriausius darbuotojus. Nuoseklus ĮSA skatinimas gali padėti spręsti tokias problemas kaip masinė emigracija, aplinkos užterštumas, geresnio šalies įvaizdžio formavimas. Nors dažnai teigiama, kad ĮSA koncepcija yra stambiųjų įmonių varomoji jėga, socialinės atsakomybės praktika egzistuoja ir smulkiojo bei vidutinio verslo (toliau – SVV) įmonėse.

Raktažodžiai: socialinė atsakomybė, ataskaitos, darnumo ataskaitos

Aprašymas:

Pagal šiuo metu Europos Parlamento parengtą projektą savo darnią ekonominę veiklą ataskaitose nuo 2015 m. turėtų deklaruoti bendrovės, kuriose dirba daugiau kaip 500 darbuotojų, valdančios didesnį nei 69 mln. Lt turtą arba pasiekiančios didesnes nei 139 mln. Lt metines pajamas. Tokių bendrovių Lietuvoje gali būti keli šimtai.Darnumo ataskaitos turėtų papildyti įmonių teikiamas finansines ataskaitas duomenimis apie įmonės darbus aplinkosaugos ir socialinėje srityje. Šiuo metu darnumo ataskaitas kai kurios Lietuvos įmonės rengia savanoriškai, tačiau ES siekia, kad didesnėms įmonėms jos taptų privalomos. Artimiausias posėdis dėl direktyvos rengiamas 2014 m. kovą, o pati direktyva turėtų įsigalioti 2015 m. Pagal dabartinę direktyvos versiją, šalys narės turės pritaikyti savo įstatymus prie pakeitimų per dvejus metus nuo direktyvos įsigaliojimo. Šiuo metu darnumo ataskaitas įmonės savarankiškai pradeda rengti siekdamos rinkodaros tikslų, tačiau jos gali tapti verslo valdymo įrankiu. Darnumo ataskaitos suteikia galimybę atlikti veiklos analizę naudojant ne tik finansinius duomenis, atskleisti sąnaudų sutaupymo galimybes, nustatyti papildomus pajamų šaltinius, sukurti aplinką inovacijoms ir kūrybingumui.

Raktažodžiai: darnumas, auditai

Aprašymas:

Švaresnė gamyba (ŠG) – tai prevencinė ir integruota aplinkos apsaugos vadybos strategija, kuri turi būti nuolat taikoma gamybiniams procesams bei produktams per visą jų egzistavimo ciklą, siekiant sumažinti poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. ŠG koncepcija taikoma produktams, procesams, visai įmonei (įrenginiui). ŠG investicinio projekto rengimas apima ŠG galimybių įvertinimą, kurį atlieka APINI ekspertai – tai sisteminis aplinkos apsaugos problemų sprendimo būdas: nuo problemos atsiradimo priežasčių nustatymo (naudojant medžiagų srautų analizės, medžiagų ir energijos balansų sudarymo metodus, kaštų vertinimo sistemą, palyginimą su ES GPGB, kt.) iki pasiūlytų prevencinių inovacijų įvykdomumo analizės (techninis, aplinkosaugos, ekonominis įvertinimas ir finansinė analizė). ŠG pagrindinis tikslas yra atliekų, teršalų prevencija, neefektyvaus energijos resursų ir išteklių sąnaudų mažinimas ekonomiškai naudingais metodais. Pastaruoju metu aplinkosaugoje ši koncepcija vadinasi Resursų efektyvumas ir Švaresnė gamyba.

Raktažodžiai: švaresnė gamyba, darnus vystymasis, investiciniai projektai

Aprašymas:

Pasaulinės konkurencinės rinkos sąlygomis veiklos vertinimas tampa svarbia ekonomine problema. Šiuolaikinėje organizacijoje kokybišką veiklos matavimą lemia ne vienas, o grupė rodiklių, kurie yra svarbiausi matavimo posistemio elementai. Sėkmingą verslą garantuoja informacija apie kiekvieno produkto ar vartotojo pelningumą, bei atskirų padalinių veiklos efektyvumą. Modernių valdymo sistemų diegimas reikalingas, tai garantuoja savalaikę, kokybišką informaciją apie organizacijos veiklą, kuri yra efektyvaus sprendimų priėmimo pagrindas, dirbant sudėtingomis ekonominėmis ir teisinėmis sąlygomis, kokios šiandien yra Lietuvoje. Įmonės energijos ir medžiagų srautų analizė taikant medžiagų ir energijos balanso metodus ir į gaminį nepatekusių medžiagų kiekių bei su tuo susijusių piniginių srautų įvertinimas taikant aplinkos apsaaugos adybos kaštų metodiką yra vienas populiariausių ir plačiausiai taikomų metodų sėkmingai konkuruojančiuose Vokietijos, Austrijos, Japonijos ir Australijos įmonėse. Remiantis gautais rezultatais nustatomi reikšmingi kaštų centrai bei piniginius nuostolius sąlygojančios priežastys bei randamas optimalus ekonominiu bei aplinkosauginiu požiūriu sprendimas. Duomenis galima lyginti pagal norimą užsiduotą laiko intervalą.

Raktažodžiai: aplinkos vadybos kaštai

Aprašymas:

1.      Ekologinio gaminių projektavimas (EGP) – tai naujas būdas integruoti reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus į esamas gaminių projektavimo ar kūrimo sistemas, darant tai įvertinus ekonominius, socialinius ir techninius veiksnius.

2.      Svarbus siekiant maksimalaus aplinkosauginio efektyvumo ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis gaminius kuriančiose pramonės įmonėse;

3.      Juo siekiama sumažinti gaminių neigiamą poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą (nuo žaliavų išgavimo iki galutinio atliekų šalinimo);

4.      Taikant taršos prevencijos principus, sistemingai integruoti aplinkosauginius aspektus kuo ankstesniame gaminio projektavimo etape, kuriame nulemiami visi gaminio poveikiai aplinkai;

 

Atliekant gaminio ekologinį projektavimą, kiekvienoje fazėje yra įvertinami šie aplinkosaugos aspektai

  • Numatomos medžiagų, energijos ir kitų išteklių, pavyzdžiui, gėlo vandens, sąnaudos
  • Numatomos emisijos į orą, vandenį arba žemę; 
  • Numanoma tarša per fizikinius reiškinius, pavyzdžiui, triukšmą, vibraciją, spinduliavimą, elektromagnetinius laukus; 
  • Tikėtinas atliekinių medžiagų susidarymas; 
  • Galimybės pakartotinai naudoti, perdirbti ir iš atliekų pagaminti medžiagas ir (arba) energiją, atsižvelgiant į Direktyvą 2002/96/EB

Ši koncepcija reikalauja, kad poveikio aplinkai sumažinimas vienoje būvio ciklo stadijoje nepadidintų poveikio aplinkai kitoje stadijoje. Ekologinis gaminių projektavimas (koncepcija, pagrįsta būvio ciklo požiūriu) užtikrina kiek įmanoma ilgesnę gaminių naudojimo trukmę bei vėlesnį jų medžiagų pakartotinį panaudojimą arba perdirbimą.

 

EKOLOGINIO GAMINIŲ PROJEKTAVIMO (EGP) PASLAUGOS ETAPAI KONKREČIAM GAMINIUI:

PROJEKTO ORGANIZAVIMAS 

Pirmajame EGP etape vykdomas projekto apimties, tikslų bei uždavinių nustatymas. Prieš pradedant projektuoti gaminį, būtina surinkti ir išnagrinėti bendrą informaciją apie gaminį, konkurentus, rinką ir jos vystymosi tendencijas, galimus teisinės bazės pasikeitimus.

Ši analizė padės suprasti rinkos reikalavimus ir parinkti naujas idėjas bei technologijas, kurios projektuojant bus vystomos toliau.

Pagrindinis šio žingsnio tikslas – nustatyti sritis, turinčias didžiausios įtakos neigiamam gaminio poveikiui aplinkai susidaryti ir reikalaujančioms daugiausia dėmesio projektavimo metu. Projekto darbo grupė privalo nuspręsti, kokiu būdu įvertinti gaminio poveikį aplinkai. Projekto organizavimo metu vykdomi darbai:

  • Ekologinio gaminio projektavimo informacijos sklaida įmonės viduje: vadovams, darbuotojams, darbo grupėms.
  • Gaminių ekologinio projektavimo principų priemonių ir skatinančių veiksnių nustatymas ir parinkimas.
  • Teisinių aplinkos apsaugos gaminio reikalavimų nustatymas;
  • Ekologinio gaminių projektavimo koncepcijos nustatymas:
  • Ekologinio gaminių projektavimo proceso modelių ir metodų parinkimas.

 GAMINIO INVENTORINĖ ANALIZĖ IR POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS 

Antrame projekto etape atliekama išsami gaminio aplinkos apsaugos aspektų inventorinė analizė, siekiant įvertinti visos gaminio sistemos poveikį aplinkai viso gaminio būvio ciklo metu. Inventorinė analizė – tai atliekami medžiagų ir energijos apskaičiavimai, kurių metu visi duomenys susiejami su funkciniu vienetu (gaminiu).

Duomenų šaltiniai gali būti labai įvairūs: tiesioginiai matavimai, teoriniai medžiagų ir energijos balansai, statistinių duomenų bazės ir literatūra. Fizinių gaminio savybių analizė yra nepakankama, norint įvertinti tikrąjį gaminio sukeliamą poveikį aplinkai. Būtina išnagrinėti visą gaminio sistemą (gaminio papildomas medžiagas ar priemones, eksploatacines medžiagas ir .t.t.), kuri yra būtina, siekiant užtikrinti tinkamą gaminio funkcionalumą per visą gaminio gyvavimo ir vartojimo trukmę.

Nagrinėjama gaminio sistema taip pat turi aprėpti visas gaminio būvio ciklo fazes, įskaitant žaliavų gamybą ir tiekimą, gaminio gamybą, logistiką, vartojimą, utilizavimą ar kitus būvio pabaigos scenarijus. Gaminio aplinkos apsaugos aspektų analizę sudaro keletas etapų – neigiamą poveikį aplinkai turinčių medžiagų identifikacija, kiekybinis įvertinimas, santykinis įvertinimas ir normalizacija.

Gaminio aplinkosaugos analizė apima aplinkos apsaugos aspektų identifikavimą, kiekybinį įvertinimą ir reikšmingumo nustatymą. Šiame etape įmonė taiko šias priemones:

•    kiekybines: detalųjį ar supaprastintą būvio ciklo įvertinimą (dažniausiai – programinę būvio ciklo įvertinimo įrangą ir duomenų bazes), veiksmingumo indikatorius;

•    kokybines: lenteles, kontrolinius klausimus ir kt.

Esamo gaminio inventorinė analizė.  Siekiant įvertinti neigiamus gaminio poveikius aplinkai, atliekama  nagrinėjamo gaminio duomenų (įvedinių ir išvedinių) inventorinė analizė. Fiksavimas atliekamas konsultantui stebint, vertinant ir prašant turimų duomenų iš įmonės darbuotojų. Inventorinės analizės struktūra:

  • Gaminio svoris ir tūris;
  • Perdirbtų medžiagų naudojimas;
  • Energijos, vandens ir kitų išteklių sąnaudos per būvio ciklą;
  • Medžiagų, laikomų pavojingomis sveikatai ir (arba) aplinkai naudojimas;
  • Vartojimo reikmenų, kurių reikia tinkamam naudojimui ir eksploatacijai, kiekis ir pobūdis;
  • Patogumas pakartotinai naudoti ir perdirbti;
  • Naudotų sudedamųjų dalių įkomponavimas;
  • Techninių sprendimų, trukdančių pakartotinai naudoti ir perdirbti sudedamąsias dalis ir visą prietaisą, vengimas;
  • Nustatomas būvio trukmės pailginimas, išreiškiamas trumpiausia garantuota būvio trukme, trumpiausiu atsarginių dalių įgijimo laiku, moduliškumu, patobulinimo galimybe, taisymo galimybe;
  • Atliekų ir pavojingų atliekų susidarymo kiekiai;
  • Emisijos į orą.

 Esamo gaminio poveikio aplinkai būvio cikle vertinimas.

Poveikio vertinimas – analizuojamas ir palyginamas poveikis aplinkai, kurį sukelia inventorinėje analizėje nustatytas medžiagų ir energijos poreikis. Paprastai inventorinėje analizėje išaiškinti srautai suklasifikuojami į tam tikras kategorijas (pvz., šiltnamio efektas, išteklių nykimas, ekotoksiškumas) ir apskaičiuojamas potencialus poveikis. Vertinimas atliekamas konsultantui stebint, fiksuojant vienkartinį ir tęstinį ciklo fazės išpildymą įmonėje, prašant turimų įmonės duomenų iki 12 mėn. laikotarpio. Konsultantas pats dalyvauja kiekvienoje iš gaminio ciklo fazių:

  • Žaliavų parinkimas;
  • Žaliavų išgavimas;
  • Gabenimas;
  • Pirminis žaliavų paruošimas;
  • Gaminio gamyba;
  • Įrengimai ir eksploatacija;
  • Pakuotė;
  • Transportavimas;
  • Paskirstymas;
  • Vartojimas;
  • Atliekų surinkimas;
  • Galutinis sunaikinimas, t.y. būvio pabaiga, reiškianti būseną, kurioje atsiduria gaminys, pasiekęs savo pirmo naudojimo iki galutinio pašalinimo, pabaigą.

 EKOLOGINIO GAMINIO PROJEKTAVIMO SPECIFIKACIJOS SUDARYMAS IR DETALUSIS NAUJO GAMINIO PROJEKTAVIMAS

 

Remiantis tyrimų duomenimis, trečiajame etape generuojamos idėjos ir pasiūlymai naujam gaminiui, kokius palankesnius aplinkai sprendimus priimti, siekiant sumažinti naujojo gaminio neigiamą poveikį aplinkai ir eliminuoti neigiamus aplinkos apsaugos aspektus, identifikuotus pirmajame modelio etape.

Gaminio kūrimui pasitelkiamos ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo priemonės, leidžiančios įvertinti pageidaujamas gaminio savybes, funkcionalumą, vartotojų poreikį bei aplinkos apsaugos aspektus. Formuojant naujo gaminio prototipą, būtina pateiktų pasiūlymų analizė, siekiant įvertinti aplinkos apsaugos, technines ir finansines projekto įgyvendinimo galimybes. Po idėjų prioritizavimo bei vertinimo gaunama informacija, kuri panaudojama naujojo gaminio prototipo sukūrimui.

Idėjų generavimo fazės rezultatas – tai bendros gaminio tobulinimo koncepcijos ar atskirų jos dalių detalus aprašymas, taip pat apytikris pasiūlymų įvertinimas.

Išskiriami du pagrindiniai šio žingsnio etapai:

1.  Naujos gaminio koncepcijos sukūrimas pagal pasirinktus kriterijus, nustatytus idėjų kūrimo seminaro metu;

2.  Naujos gaminio koncepcijos įvertinimas bei įgyvendinimo priemonių parinkimas.

Idėjas kuriant būtina įvertinti visų galimų gaminių ekologinio projektavimo strategijų taikymą, t.y.:

  •     naujos gaminio koncepcijos kūrimą;
  •     mažesnį poveikį aplinkai sukeliančių žaliavų parinkimą;
  •     pavojingų cheminių medžiagų vengimą;
  •     švaresnės gamybos procesų pasirinkimą;
  •     poveikio transportavimo metu mažinimą;
  •     energijos ir vandens suvartojimo efektyvumo didinimą;
  •     atliekų mažinimo projektavimą. 

  NAUJAI SUPRJEKTUOTO GAMINIO POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS (LYGYNAMOJI ANALIZĖ)

Šiame ekologinio gaminių projektavimo modelio etape atliekama ir naujai sukurto gaminio aplinkos apsaugos aspektų analizė, siekiant įvertinti naujojo gaminio sistemos poveikį aplinkai viso gaminio būvio ciklo metu bei palyginti duomenis su iki šiol gaminto gaminio poveikio aplinkai aspektais. Naujojo ir seno gaminių aplinko apsaugos aspektų kiekybinis ar kokybinis palyginimas reikalingas siekiant patikrinti, jog projekto metu buvo pasiektas norimas gaminio aplinkos apsaugos veiksmingumas ir eliminuotos projekto pradžioje įvardintos gaminio aplinkos apsaugos problemos. Gauti duomenys turi būti panaudojami kuriant gaminio rinkodarą bei demonstruojant visuomenei bei suinteresuotoms šalims įmonės aplinkos apsaugos veiksmingumą.

Šis projekto etapas užtikrina įmonės ekologinio projektavimo procesų sistemiškuma – žinių ir patirties, gautų vykdant ekologinio gaminių projektavimo veiklą, tolimesnį panaudojimą kuriant kitus ekologiškai švaresnius gaminius ar toliau tobulinant ir vystant naujai sukurtą gaminį. Ekologinis gaminių projektavimas privalo būti nuolatinis ir sistemiškai taikomas procesas, užtikrinantis nuolatos didėjantį kuriamų gaminių aplinkos apsaugos veiksmingumą ir augančią įmonės kompetenciją ekologiškai švaresnių gaminių kūrimo procesuose. Sėkmingai įgyvendintas ekologinio projektavimo projektas skatina tolimesnę šios srities veiklą, todėl svarbu su projekto rezultatais supažindinti visus įmonės darbuotojus ir pradėti naujus ekologinio gaminių projektavimo projektus. Siekiant užtikrinti tokių projektų ilgalaikiškumą, būtina įvertinti ekologinio gaminių projektavimo integravimo į aplinkos vadybos sistemą galimybes.

Naujai suprojektuoto gaminio aplinkosauginio poveikio vertinimas pateikiamas ataskaitos forma po ilgalaikio stebėjimo, duomenų fiksavimo, analitinio kiekvieno aspekto situacijos tyrimo.

 Sukurto produkto poveikio aplinkai ir gaminių lyginamajai analizei atlikti turi būti skiriama mažiausiai .... val. konsultanto tiesioginio ir netiesioginio darbo kartu įmonėje.  

 EKOLOGINIO GAMINIO PROJEKTAVIMO REZULTATŲ ĮVERTINIMAS IR SKLAIDA

Nustatyti pasiektus rezultatus, patvirtinimo veiksmus. Nustatyti ekologinio gaminio palaikymo ir nuoseklaus tolimesnio vertinimo, vidaus kontrolės kriterijus. Atlikti ekologinio gaminio projektavimo galutinę sklaidą.

Raktažodžiai: Ekologinis projektavimas, ekodizainas, eko-inovacijos, būvio ciklo įvertinimas, aplinkosauga, eko-efektyvumas

Aprašymas:

Įmonės aplinkosaugos apžvalga (aspektų identifikavimas ir reikšmingumo nustatymas);

 

Įmonės aplinkosauginė veikla privalo būti  pagrįsta prevenciniu principu, tuomet ji yra efektyvesnė. Todėl būtina analizuoti įmonės aplinkos apsaugos problemų priežastis, nustatyti priemones joms pašalinti ar sumažinti, kartu siekiant, kad šios priemonės būtų ir ekonomiškai naudingos.

Nustatoma audito taikymo sritis, kriterijai ir objektai, veiklos ir aplinkos apsaugos procesai, įmonės veiklos poveikis aplinkai, aktualūs įmonei aplinkos apsaugos klausimai, kokia taikoma vadybos ir gamybos/paslaugų teikimo praktika ir kaip analizuojamas jos veiksmingumas aplinkos apsaugos požiūriu.

Gerų aplinkos apsaugos ir ekonominių rezultatų galima pasiekti mažinant energijos, vandens ir kenksmingų medžiagų sąnaudas bei susidarančių atliekų kiekį. Į tai patariama atsižvelgti nustatant įmonės tikslus ir uždavinius įmonės aplinkosaugos aspektų reikšmingumą.

Aplinkos apsaugos apžvalgos metu nustatoma galima rizika, problemos, aplinkos apsaugos galimybės, kai įmonėje dar nėra įdiegtos aplinkos vadybos sistemos (tai panašu į išankstinį „pre-acquisition” auditą).

 

 

Teisinių ir kitų aplinkos apsaugos reikalavimų auditas

 

Nustatomi ES ir Lietuvoje taikomi teisiniai reikalavimai įmonės veiklai ir gaminamiems produktams/paslaugoms, įvertinamos kitos suinteresuotosios šalys (klientai, valstybinės institucijos ir kt.), jų reikalavimai ir lūkesčiai. Pateikiama informacija apie taikomus produktų, gamybos/paslaugos teikimo, vadybos standartus, sertifikavimo ar patvirtinimo (įteisinimo) galimybes.

·        įmonės veiklos, susijusios su audito taikymo sritimi, atitiktis ES ir Lietuvos teisės aktams,

·        įmonės veiklos, susijusios su audito taikymo sritimi, atitiktis suinteresuotųjų šalių reikalavimams;

·        rinkoje taikoma gaminio, žaliavų, gamybos būdo teisinė atitiktis.

 

 

 Gamybos procesų medžiagų ir energijos balansų sudarymas

 

Įmonės technologinių procesų arba visų įrenginių medžiagų ir energijos balansas - visuma rodiklių, kuriais išreiškiama energijos, žaliavų, į įrenginį ar atskiriems procesams tiekiamų papildomų medžiagų, jų sąnaudų ir pagamintos produkcijos, nuostolių, susidariusių atliekų, nuotekų, su nuotekomis ar į aplinkos orą išmetamų teršalų ir kt. kiekybinė lygybė.

Įvertinama įmonėje taikoma gamybos valdymo vadybinė praktika: gamybos ir jai reikalingų resursų planavimas, naujų gaminių savybių, technologijų keitimo projektavimas, vedami gamybos įrašai (gamybos procesų rodikliai, gaminių kokybiniai parametrai, kiekio apskaita ir pan.).

Vertinamas įrenginyje arba atskiruose procesuose sunaudotų žaliavų, papildomų medžiagų, energijos ir susidariusių atliekų balansas.

Medžiagų ir energijos balansas teikia daugiausia informacijos apie įmonėje vykstančius gamybos procesus. Todėl labai svarbu balansą sudaryti tiksliai, o pasikeitus žaliavoms, įrenginiams ar gamybos apimtims, jį atnaujinti.

 

 

Pasirinkto gaminio sistemos medžiagų, energijos ir susidarančių atliekų atskiruose būvio ciklo etapuose (nuo žaliavos išgavimo, gamybos, vartojimo iki galutinio gaminio šalinimo)  inventorinė analizė.

 

Pasirinktus įmonės gaminius išnagrinėti ir susisteminti visą informaciją apie žaliavas, komponentus, medžiagas, energijos poreikį, susidarančius atliekų, nuotekų ar išlakų kiekius visame gaminio būvio cikle (visuose gaminio gyvavimo etapuose nuo žaliavų išgavimo iki galutinio šalinimo).

Inventorinėje gaminio analizėje duomenys sisteminami ne tik iš įmonės viduje vykstančių procesų ar įrengimų, bet iš viso pasirinkto gaminio būvio ciklo. Gaminio  būvio ciklas apima ir dabar vykstančius gaminio gamybos procesus, ir vykusius praeityje (t.y. žaliavų gavyba ir gamyba, transportavimas, energijos gamyba) ar vyksiančius ateityje (t.y. gaminio vartojimas, pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir galutinis šalinimas). Tipiniai gaminio būvio ciklo etapai, kuriuose reikalinga surinkti informaciją):

•    žaliavų gavyba – visi procesai, kurių reikia išgaunant žaliavas ir energiją iš gamtos, įskaitant transportavimą iki apdirbimo;

•    apdirbimas ir gamyba – procesai, reikalingi iš žaliavų ir energijos pagaminti norimam gaminiui;

•    paskirstymas ir transportavimas – galutinio gaminio perdavimas galutiniam vartotojui;

•    vartojimas, pakartotinis naudojimas ir priežiūra – procesai, susiję su gaminio vartojimu jo naudojimo laikotarpiu;

•    perdirbimas – prasideda, kai gaminys atlieka savo pradinę numatytą funkciją, ir yra perdirbamas toje pačioje gaminio sistemoje (uždaro ciklo perdirbimas) arba yra perkeliamas į naujo gaminio sistemą (atviro ciklo perdirbimas);

•    atliekų tvarkymas – prasideda, kai gaminys atlieka savo pradinę numatytą funkciją ir atliekų pavidalu grąžinamas į aplinką.

Taip pat, inventorinės analizės metu, duomenys perskaičiuojami ir susisteminami pagal vieno pasirinkto funkcinio vieneto (nagrinėjamo gaminio vieneto) vertę. 

 Inventorinė analizė apima duomenų rinkimo ir apskaičiavimo metodikas, taikomas atitinkamiems gaminio sistemos įvediniams ir išvediniams kiekybiškai įvertinti. Šie įvediniai ir išvediniai gali būti su sistema susiję vartojamieji ištekliai ir išmetalai.

Inventorinės analizės metu turi būti renkami ir duomenų rinkimo lentelėse fiksuojami sistemoje esančio kiekvieno sistemos vienetinio proceso kiekybiniai ir kokybiniai duomenys. Tai pat pažymėtas probleminių pozicijų indentifikavimas;

 

 Rekomendacijų sudarymas, išvadų pateikimas

 

Pateikiami rekomenduotini diegti gamybos procesų įrangos ir technologijų taikymo sprendima, rekomenduotinos diegti produkto/paslaugos teikimo ekologinės inovacijos, rekomenduotini organizaciniai sprendimai, susiję su gamybos procesų įrangos, technologijų, produkto/paslaugos teikimo ekologinių inovacijų diegimu. Atliekama Aaudito rezultatų sklaida įmonėje. Pateikiamos išvados

 

 

 

Raktažodžiai: Gamybos auditas, medžiagų ir energijos balansas, technologijų auditas, inventorinė analizė, būvio ciklas, eko-inovacijos.